Rašinių konkursas „Laiškas Lietuvai“

Šie mokslo metai kupini iššūkių, tačiau džiugu, kad nepaisant visų sunkumų, tikrosios
vertybės nenublanksta, o gal net tampa svarbesnės… Tai įrodo tarptautinio rašinių konkurso
„Laiškas Lietuvai“ dalyvės, Baltarusijoje besimokančios mokinės Kornelijos Kvedaravičiūtės
gražios mintys, skiriamos brangiausiam kraštui – Lietuvai.

Baltarusijos Respublika, Pelesos km., Pelesos vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba
10 klasės mokinė Kornelija Kvedaravičiūtė; mokytoja Vilma Kvedaravičienė

Laiškas Lietuvai

Lietuva, kai aš tave tariu –
Prieš akis sumirga raštų raštai,
Ir pilna padangė vyturių,
Ir linų žydėjimas be krašto…
Tokią Lietuvą prisiminė JAV gyvenęs lietuvių poetas B.Brazdžionis. Jis nuo savo tėvynės
buvo labai toli, o aš vos keliasdešimt kilometrų…
Aš esu Kornelija. Mokausi Baltarusijoje, Pelesos vidurinėje mokykloje. Iš pasakojimų žinau,
kad kažkada čia buvo Lietuva, kad Pelesa – tai lietuviškumo salelė Baltarusijoje, tai Lietuvos
etninės žemės.
Tik Tavo, Lietuva, rūpesčiu mokykla skaičiuoja trečiąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Šiuo metu
ją lanko 115 vaikų. O aš – viena iš jų. Tačiau aš iš LIETUVOS.
Didžiuojuosi, kad gimiau Lietuvoje. Tačiau mama Pelesoje jau 19 metų dirba lietuvių kalbos
mokytoja. Ji rūpinasi lietuvybės išsaugojimu šiame krašte, moko vaikus lietuvių kalbos. Iš mamos
išgirdau, kad, kol gyva kalba – gyva tauta. Mama sako, kad kiekvienas, prisidėjęs prie jos
išsaugojimo, puoselėjimo ir garsinimo, vertas didžiulės pagarbos. Kiekvienas, atliekantis šį darbą,
turėtų didžiuotis savimi. Mano mama, kaip ir kiti mokytojai iš Lietuvos, čia vadinami
ambasadoriais, nes jų darbas ne tik mokyti vaikus, jų misija – Lietuvos reprezentavimas užsienyje,
lietuvybės išlaikymas ir tradicijų puoselėjimas, nenutrūkstamas ryšys su tėvyne, darbas jos labui,
prasmingų idėjų įgyvendinimas, prisidedant prie lietuvybės klestėjimo užsienyje.
Aš niekada nepamirštu, kad esu lietuvė. Puoselėju savo kalbą, didžiuojuosi savo maža, bet
didinga tauta ir jos vienybe. Po metų baigsiu mokyklą, išlaikysiu brandos egzaminus, sugrįšiu pas
Tave ir pasakysiu: ,,Sveika, Lietuva!’’
Savo laišką Tau norėčiau užbaigti gražiais ir prasmingais J. Zauerveino žodžiais:
Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais turime ir būt,
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt.