PILIETINĖ INICIATYVA „GYVYBĖS MEDIS“
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pakviesti, minėjome Gedulo ir vilties dieną. Praėjo jau 80 metų nuo pirmųjų trėmimų 1941 metais, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.
Šiais metais Gedulo ir vilties dienos minėjimo simboliu tapo Gyvybės medis.
Gyvybės medžio simbolį galima aptikti viso pasaulio įvairiose kultūrose. Tai universalus simbolis. Šį simbolį minėjimui panaudoti pasiūlė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, nes medis, kaip ir pati gamta buvo labai svarbus mūsų protėviams. Lietuvių liaudies folklore galima rasti palyginimų: stiprus kaip ąžuolas, lanksti kaip liepa, tiesi kaip eglė ir t.t.. Lietuva nuo seno buvo miškų kraštas, todėl medžio motyvais puošti įvairūs daiktai: langinės, kraičio skrynios, įvairūs buityje naudojami baldai, verpimo ratelių prieverpstės. Audėjos medžio motyvus išausdavo audiniuose. Todėl medis buvo svarbus mūsų protėviams kaip gamtos, stiprybės, gyvenimo ir gyvybės simbolis.
Žmonės, kurie prieš 80 metų buvo ištremti iš savo gimtųjų namų, neteko ne tik savo daiktų, asmeninio gyvenimo, bet prarado ir ryšį su gamta. Apie ilgesį Lietuvai ir jos gamtai rašė daugelis buvusių tremtinių ir politinių kalinių savo atsiminimuose.
Žmonės, kurie prieš 80 metų buvo ištremti iš savo gimtųjų namų, neteko ne tik savo daiktų, asmeninio gyvenimo, bet prarado ir ryšį su gamta. Apie ilgesį Lietuvai ir jos gamtai rašė daugelis buvusių tremtinių ir politinių kalinių savo atsiminimuose.
Medis simbolizuoja ir gyvybę. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią apie tai, ką patyrė jie patys, jų tėvai ar seneliai. Todėl Gyvybės medį siūlė minėjimams naudoti kaip simbolį – istorija perduodama iš kartos į kartą, tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno į šakas.
Pilietinės iniciatyvos „Aistuvos“ gimnazijoje metu su mokiniais artimoje aplinkoje domėjomės Lietuvos gyventojų trėmimų istorija: apklausėme tėvus, senelius ir prosenelius. Pasidalinome surinktomis žiniomis video pamokų metu. Sužinojome, ką mokiniai apie tai žino ir kaip supranta šį sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.
Taip pat žiūrėjome dokumentinius filmus – prisiminimus, kuriais dalijosi buvę tremtiniai ir lagerių vargus patyrę žmonės.
Per istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas su mokiniais diskutavome, kodėl ir kokie žmonės buvo tremiami. Kodėl, kas ir kaip organizavo trėmimus. Žiūrėdami dokumentinius filmus bandėme diskutuoti apie tai, kokius išgyvenimus patyrė trėmimą išgyvenę vaikai, tėvai, senoliai. Bandėme pajusti žmonių emocijas.
Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos mokiniai piešė ir iš popieriaus karpė Gyvybės medį. Kitoje savo darbo pusėje įrašė jautrius palinkėjimus, kurie buvo skirti buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams.
Ačiū visiems šioje pilietinėje akcijoje dalyvavusiems mokiniams.
Pagarbiai
Istorijos mokytoja ekspertė Jolanta Lazdauskienė
